|
MIKAS IR RAUDONAS ROBOTĖLIS
Susiūbavo žalios žolės...
Kas ten eina?
Stop!
Grįžta alkanas storulis
Namo vakarop.
Televizorių įjungė,
Taškosi vonioj...
Kas gi būtų
Šiam pasauly
Žmogui maloniau?
Mikas žiuri:
Kiek mygtukų,
Mėlynų, baltų!
Vieną spusteli,
Netrukus
Baltu chalatu
Robotėlis pasirodo!
Muilina pečius,
Iš vandens ištraukęs,
Trina
Rankšluosčiu plačiu.
Mikas viską įsidėmi,
Ką ten
Reik paspaust...
Vos storulis įsirėmęs
Fotely ims snaust,
Mikas – spūstelės mygtuką...
Ajajai, baisu!
Bet atrieda vežimukas
Ir – švelniu balsu
Robotėlis – taria:
– Prašom,
Sėskitės čionai!
Mikas liečia vėl mygtuką,
Ir minkšti delnai
Iškelia,
Į vonią tupdo,
Trina šepečiais...
– Noriu, kad mane apsuktų
Rankšluosčiais plačiais!
Noriu, kad pižamą duotų,
Kad kailiuką sušukuotų,
Noriu padažyt blakstienas,
Noriu, noriu, noriu... Vienas
Lovoje gulėt!
Viską pildo – Robotėlis.
Mikas,
Rytą atsikėlęs,
Dairos – kas yra?
Ten baseinas...
Nardo žuvys,
Sodas ten, o ten tvora,
Už tvoros –
Erdvė žydra.
Mikas spūst paspūst mygtuką,
Televizoriuje – juokas
Skamba, šokiai ir daina...
Kokia nuostabi diena!
Nėr storulio! Jis išėjęs!
Už langelių pučia vėjas,
Čia gi – šilta ir smagu.
Mikui trūksta – tik draugų.
Mygia mygtą – baltą, žalią...
Ir ūmai iššoka – pelės,
Storos žiurkės ir kurmėnai,
Stambūs pacai pašlemėkai
Puola cypdami namus,
Rausias po visus kampus,
Ką suradę daužo, pliekias,
Sklinda alasas nuožmus!
Mygtukus pradėjo spausti,
Visas namas ūžti, gausti
Ėmė – žiebė elektra!
.............................................
.............................................
Robotėlis? Jau nėra!
Laimė, sulėkė kaimynai,
Iššaukta ir priešgaisrinė,
Tuoj greitoji atvažiuos...
Trys pelėnai – sudraskyti,
Trims – galvoj kažin kas švyti,
Vienas guli po stalu
Tarp bobulės virbalų...
Gaila pasakos gražios!
O moralas? Kur moralas?
Nėr moralo! Mat jį galas!
Gaila senio, gaila pelio,
Gaila rausvo Robotėlio!
Gal vaikai jį pataisys,
Jei storulis paprašys?!
Geda, Sigitas. Karalaitė ant svarstyklių: Poemos ir eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1989.
|
