Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio leičiai

iš Lietuvos ankstyvųjų valstybinių struktūrų praeities / Artūras Dubonis. 
Vilnius, 1996. 170 p. 

būklė: l. gera 

Leičiai atsirandant Lietuvos valstybei buvo monarcho tarnai lietuviai. Jie dalyvavo lietuvių valdovo valdžios plėtimo ir įtvirtinimo procese. Dalis leičių galėjo būti valdovo kariaunoje. Leičiai saugojo svarbias Lietuvos pasienio atkarpas. Jie kūrė didžiojo kunigaikščio kiemus įvairiose jam dar nepriklausiusiose kaimyninių lietuvių, baltų, gudų žemėse ir ten gyveno. Kai kuriose Lietuvos valstybės teritorijose leičių tarnyba suprasta kaip lietuvių valdovo tarnyba, kaip lietuviška, lietuvos tarnyba. Iki XVI a. vidurio LDK išliko tarnybinės-administracinės teritorijos Leičiai, Lietuva, Lietava>Lietavėnai, lietuviai, litewskie, литва. Taip vadinti kai kurie didžiojo kunigaikščio kiemai arba dvarai. Leičių tarnyba nuo pat atsiradimo turėjo būti įvairių paslaugų valdovui rinkinys, pvz., kovos žirgų augintojas, kelio tarnas, karo palydovas. Leičiai glaudžiau nei kiti Lietuvos visuomenės sluoksniai buvo susiję su Lietuvos, lietuvių vardu ar jų variantais: sociumas leičiai vadinosi vienu iš jų. Tai dėl to, kad jie priklausė didžiojo kunigaikščio vadovaujamai politinei lietuvių visuomenės organizacijai. Kai kada leičių vardu pažymimas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etninis elitas. Jį net XVI a. viduryje galėjo ginti archaiška teisinio imuniteto forma – „priklausomybė Lietuvai“. Turimi duomenys leidžia datuoti šio lietuvių visuomenės sluoksnio gyvavimą XII a. pabaiga – XIII a. pirmąja puse ir XVI a. viduriu.