J. Kristeva - Maišto prasmė ir beprasmybė

Kristeva, J. Maišto prasmė ir beprasmybė : psichoanalizės galios ir ribos. iš prancūzų kalbos vertė Galina Baužytė-Čepinskienė. Vilnius : Charibdė, 2003. 256 p. Būklė: l. gera, keli puslapiai pasilankstę. 

Maištas užtikrina mūsų nepriklausomybę ir gebėjimą kurti, - sako psichoanalizė. Tačiau ar dar įmanoma maištauti? Ar dar kas gali maištauti? Prieš ką? Ir kaip? Ar dar įmanoma plėtoti ir mėgti kultūrą-maištą "reginių" ar "pramogų" kultūros akistatoje?
Ne kaip nauja angažuotumo versija ar rojaus pažadas, o etimologine ir prustiška prasme maištas, atskleidimas, grįžtamumas, perkėlimas, yra praeities, atminties, jausmų atgaivinimas.
Šis tiesioginis diskursas apie psichoanalizės galias ir ribotumą, Julios Kristevos dėstytas 1994-1995 m. Paryžiaus VII universitete, tyrinėja patirtį trijų XX a. rašytojų, kurie atskleidžia kultūros-maišto pažangą ir aklavietes: Aragonas per žodžio magiją ir politinę apgavystę; nepaklusnusis Sartre'as nenustodamas teigti, kad mes turime "motyvą maištauti"; pagaliau Barthes'as - netikėtas šiame tekste, praktikuodamas rašymą kaip demistifikavimą.