Ir aš buvau Afrikoje. Aplink pasaulį dviračiais per 525 dienas / G. Čiplytė

2013, Mažoji leidykla, 288 psl., 

būklė: l. gera, su Godos ex libris

Knygoje „Ir aš buvau Afrikoje“ emocingai ir nuoširdžiai, be pagrąžinimų, su geru humoru ir originaliais vertinimais, gana literatūriškai aprašomi įspūdžiai, kurių autorė patyrė važiuodama dviračiu aplink pasaulį su draugais iš įvairių šalių. Tik kelionėje gali patikrinti save ir kitus, suprasti, kokių neišsemiamų koldų slypi kiekviename mūsų. Per 525 dienas apkeliautas pasaulis, nuvažiuota 23 500 kilometrų dviračiais. Tai buvo tikra avantiūra, vienam iš žygeivių kainavusi gyvybę.

Patraukėme pas gaisrininkus, nes Čilėje gaisrininkais dirba savanoriai ir turi neblogas patalpas, kuriose budi, prausiasi, valgo, laiko mašinas. Sykį vieni kažkokiame miestelyje nenorėjo mūsų priimti, bet ir išmesti negalėjo, tad leido nakvoti greta gaisrinių mašinų. Mus tai tenkino - stogas virš galvos, nelyja ir saugu. O kai rytą baubdamos mašinos išvažiavo, sukilome ir mes.

Greta „maniškės“ parduotuvėlės rytais vykdavo afrikietiškas ritualas. Čia kasdien sedėdavo putli pagyvenusi senegalietė mama. Jos dukra kas rytą išnešdavo plaušinį demblį. Patiesdavo jį šalia parduotuvėlės, o motina, tarsi įmitusi Kalėdų žąsis, iškrypuodavo pro vartelius ir tingiai nusileisdavo į savo išgulėtą peryklą, metų metus dilindama ertmę po savimi. Mūsų dešimt, bet tik trys teturi laikrodžius ir niekas nesuka galvos, kuri dabar valanda, mėnuo ar metų laikas. Tai nesvarbu. Svarbu tik viena - pirmyn, pirmyn, pirmyn! Važiuojame naktį, šviečiant mėnulio pilnačiai ar plieskiant saulei virš galvos - karčiausiu paros metu. Ir nesvarbu, į kelis kalnus turime užkopti - septynis ar devynis.