Astrid Lindgren - Didysis seklys Bliumkvistas, 1996 m.

Homo faber, 117 psl., versta iš švedų 

Būklė: labai gera 

Kalis išsitempes sustingo prie lango nugara į dėdės Einoro lovą. „Dabar man galas „-pamanė jis. Kiekvieną savo butybės lastele girdejo, jautė ir suprato, kad dėdė Einoras pabudo. -Rankas aukštyn! Tai buvo dėdės Einoro balsas. Jis skambejo kaip plienas. Visada geriau žiureti pavojui tiesiai i akis. Kalis apsisuko ir pažvelgė tiesiai į revolverio angą.