Rolando giesmė

  • nuolaida
  • €1


Šviesa, 1969, 138 p.,

būklė: labai gera, paplyšę superviršelio kampai, priešlapyje signatūra tušinuku

Rolando giesmė (Chanson de Roland) – keletą šimtmečių kurta ir apie 1170 metus užrašyta prancūzų herojinė epinė poema. Kaip ir kiti garsiausi Europos viduramžių herojiniai epai (pavyzdžiui, XII a. užrašyta ispanų Giesmė apie mano Sidą ar amžiumi vėliau užrašyta vokiečių Nibelungų giesmė), Rolando giesmė yra kryžiaus karų epochos kūrinys. Jos siužeto pagrindą sudaro istoriniai 778 m. įvykiai – prancūzų (krikščionių riterių) kõvos su musulmonais (maurais). Tuo metu garsus frankų karalius Karolis Didysis, kurį 800 m. popiežius vainikavo Vakarų Romos imperatoriumi, kariavo su maurais anapus Pirėnų kalnų, Ispanijoje. Jo 778 m. karo žygis prieš Saragosą, kuri tuo metu buvo arabų valdžioje, sudaro Rolando giesmėje apdainuojamų įvykių foną. Rolandas – pagrindinis poemos veikėjas, ištikimas karaliaus Karolio Didžiojo vasalas, bebaimis karys, tikras Prancūzijos patriotas. Herojiniame epe ne tiek rūpinamasi tiksliai perteikti istorinius faktus, kiek stengiamasi išaukštinti prancūzų patriotizmą ir Karolio Didžiojo krikščionių riterių atkaklią kovą su kitatikiais (pagonimis arabais). Todėl poemoje ypač aukštinama riterių narsa, sumanumas, ryžtas, šventa priesaika valdovui, kurią kariai patvirtina mūšiuose, piešiami įspūdingi mūšių vaizdai. Šių laikų skaitytojui atsiveria plati to laiko papročių, nešiosenos, elgsenos panorama: riterio pagalbininkai (kardas, ragas) turi vardus, jie vaizduojami kaip ištikimi riterio draugai.
Rolando giesmė – pirmas prancūzų literatūros kūrinys, aiškiai pabrėžiantis ištikimybės ir meilės savo šaliai idėją. Šios poemos motyvai perėjo į Renesanso literatūrą. Šis kūrinys pradėjo tautinės prancūzų literatūros istoriją. Įdomu pastebėti, kad Viduramžių epochoje iš visų nacionalinėmis kalbomis pradėtų kurti literatūrų būtent prancūzai pirmieji mini baltų genčių vardus – ormalėjus, sembus.

-Gintarė Bernotienė